Reikšmingame eksperimente, kurį vykdė Tversky ir Kahneman, buvo keliamos dvi sąlygos: Jūs sumokate 40 dolerių už teatro bilietus, bet atvykus į teatrą suprantate, kad pametėte bilietus. Ar pirktumėte kitus?

Dabar įsivaizduokite, kad atvykstate į teatrą nusipirkti bilietų, kurių kaina 40 dolerių, bet suprantate, kad pametėte 40 dolerių. Jūs turite pakankamai lėšų įsigyti teatro bilietams – ar pirktumėte?

Dauguma žmonių nepirktų pakaitinių bilietų, bet išleistų dar 40 dolerių bilietams. Jų sprendimas yra formuojamas to, kaip pasirinkimas yra pateikiamas. Eksperimento dalyviai kuria „protinę sąskaitybą“ (terminas – Psi-sprendimų) teatro bilietams, t.y. žmonės paskiria 40 dolerių teatro bilietams. Jei bilietai jau yra nupirkti žmonės jau išleido 40 dolerių bilietams, ir papildomų bilietų pirkimas reikštų dar 40 dolerių, viso 80 dolerių už bilietus, dvigubai daugiau nei buvo suplanuota. Bet antru atveju, jei pametama 40 dolerių, tai “protinėje sąskaityboje” žmogus vis dar yra paskyres 40 dolerių bilietams, todėl pamesti 40 dolerių galėjo būti skirti, vakarienei po teatro, ar kokiam kitam pirkiniui.

Taigi, kaip mes leidžiame pinigus, gali būti įtakota „protinės sąskaitybos“, kaip vieno iš finansų valdymo nesąmoningo/pasąmoningo proceso.